šulas

šùlas sm. (4) K.Būg 1. Dbč nukirstas ar nugenėtas storas medis, rąstas: Stiprios sienos, šulais grįsta trioba V.Piet. Šùlas griuvo an kojos ir nulaužė Onš. Turėjo vienos partijos vyrai šulus nuo sielių iš vandens imti ir antrosios partijos vyrams ant krantos priduoti LC1887,13. ^ Žmogus kap šùlas, tinginys Dv. Augo, augo, išsivėlė, va koki [paršai] – kap šulaĩ Pv. Kai šùlas veršiokas Dglš. Aprėdytas ir šulas gražus Vlk. ║ štanga: Tada mergaitė paėmė gelžinį šùlą, pradėjo jį mušt, ar galva, ar ne galva MitI378–379(Šl). 2. JbL234, Q388, R, R337, MŽ451, Sut, Kos55, N, Š, L, Rtr, J.Jabl, NdŽ, DŽ, Gmž, Grg, LTR(Als), DS133(Šmk), Jnš, Pžrl, Mrj, Dkš, Krn, Mrc, Dv, Dbč, Rdm, Ėr, Kp, Antr, Žmt pastato, vartų, tvoros, tilto ir pan. stačias rąstas, stulpas, ramstis: Bažnyčios (orig. bažnyčiaus) altoriaus šulai Q110. Triobą į šulùs budavoti K. Šulas inkastas žemėn SD342. Šulas – tai stačias rąstas su dviem grioveliais, į kurį įleidžiami suduriamųjų sienų galai rš. Šule grūdo nerasi – miegos pūstos J. Šùlas sudura trumpus rąstus Šts. Įstatyk tvirtesnį šulą, bo siena gali iškrypt Rd. Ant šulų̃ gryčia – Dievuliau mano, sarmata: seniau tik klojimą ant šulų̃ testatydavo! Mžš. Pasistatė klaimą in keturių šulų̃ Dbk. Šulaĩ ažustatyta, ilginiai in tų šulų̃ Kli. Klaimą šulaĩ laiko Dgp. Statyta stuba, atrodo, keturiasdešimt septintais, o da į šulùs susprangyta Snt. Prisdariau šulelių, sukasiau juos in žemę ir dar̃ tversiu tvorą Lš. Per kelią buvo perdėtas tiltelis su keturiais šuleliais ant visų kampų Db. Šùlas, arba atrama svirties Alv. Pàkasi, buvo, šulẽlio inleist – tai ir vanduoj, o dar̃ (numelioravus) šulnio neiškasa Pv. Padėjo sūrio an šùlo, atlėkė šuva ir nunešė Sem. Tvora turisi an šulų̃ LzŽ. Šulaĩ, kur vartai instatyta Aps. Jaunojo namiškiai išejo su žiburiu už kiemo vartus, idant įvažiuodamys į kiemą [vedliai] vartų šulų neišverstum S.Dauk. Vartus pririša prie šùlo Btrm. Ve, kap šulaĩ (telefono stulpai), i vė keliūtė Švnč. Buvęs ištaisytas šulas žmonims plakti Žem. Šulẽlis žemėn inkastas. Atkaskit tą šulùką ir rasit kauluką; kap tą kauluką išmesi, tai vėl svotai atvažiuos (brt.) Dg. ^ Aš jį visą laiką lydėjau akimis ir negalėjau atsigėrėti ne tiek jo gražia uniforma, kiek juo pačiu: aukštu, lieknu ir taip tiesiu kaip šulelis A.Vien. Jis vyras kaip šùlas Slm. Ogi kad drūta boba – kaip šùlas! Slm. Stiprus [vyras] kap šùlas Pv. Stovi kap šulẽlis, net ir žodžio neprataria Dv. Gaspadinė namuos trys šulaĩ, o gaspadorius ketvirtas Skdt. Geras vyras – namų šùlas Kp. ║ K.Būg(Kv), Rt, End, Slč, Pmp durų stakta: Šuluõs kriukai, o durys[e] zavieskos Krns. ║ tvoros baslys: Šulų̃ (stačių baslių) tvora LKAI63(Šlčn). Šuleliùs kartim primuša JnšM. 3. Rtr, DŽ, Slm prk. žymus asmuo, veikėjas: Visuomenės šulai Ser. Partijos šulaĩ NdŽ. Mūsų jaunam universitetui Būga buvo didžiausias šulas J.Balč. Kuršaitis ir Šleicheris mūsų rašomosios kalbos šulai rš. 4. ppr. pl. LKAI130(Krkl, Grg, Vž) staklių šlaunis. 5. R, R134,336, MŽ176,449, Kos37, I, N, KBII51, K, M, L, Rtr, J.Jabl, DŽ, NdŽ, Akm, Vdk, Grk, Smln, Rd, Jsv, Srv, Ig, Ssk, Kp, Slm, Krs medinio kibiro, statinės šono lentelė: Bačkos šulai B. Kubilui šulas S.Dauk. Susigaubė šulaĩ kubilo J. Su griežtuvu griežk į šulùs graižtvas del įdėjimo dugno J. Rėčka yra iš šulų̃ kaip i kibiras NmŽ. Sėtuvei šulaĩ parsimėčiojo Brs. Viedras iš eglinių šulų̃ padirbtas i lazdos lankais apmestas Plt. Suveržk rėčkelę lankeliais – šulaĩ skirias Ps. Vienas šulẽlis ilgesnis: ausis padaryta Plm. Statinės šulaĩ turi būt gerai suleisti, kad iš jos nebėgtų vanduo Pžrl. [Svotai] sugėrė bačką su visais šulais KlvD143. Senis su sene pradėjo dėlioti duonkubilio šulus, semti rieškučiomis tešlą, bet nieko negalėjo padaryti LTR. ^ Atsirita bačkutė be šulų̃, be lankų, joj alus geltonas (kiaušinis) BsM. Maža bačkelė be šulų ir be lankų, viduj dvejopas pyvas (kiaušinis) SchL59. ║ prk. (danties) pakraštys, kraštas: Danties šùlas da tebėr, tik vidurys kiauras Jrb. Vidurys danties iškirmijo, o tie šulaĩ aplinkui išlūžta, nė nepajunti Jrb. 6. ppr. pl. LKAI99(Smln) ratlankio narys. 7. KI264 medinis rentinys: Šulnio šulaĩ supuvo, ir prilindo varlių Pl. 8. anat. organo tam tikra dalis: [Smegenų] skliauto šùlas MedŽ116. Inksto šulaĩ MedŽ116.

◊ it šùlo netẽkęs pakvaišęs: Merga bėgiojo it šulo netekus rš.

ne visì šulaĩ [galvojè] apie pusprotį: Vis dėlto garsiai nesikvatojau, kad nepamanytų, jog ir mano galvoj jau nebe visi šulai rš. Kas tau? Gal ne visi šuleliai? Tr. šulaĩ išdžiū́vo (pérdžiūvo) ištroško: Vyrai, ko čia mes lauksim liokajų, – ryžtingai sako meisteris: – paskum mane, kieno šulai išdžiūvo P.Cvir. Man visi šulai perdžiūvo, o jis bamblinėja kaip išromytas J.Avyž.

šùlą iš galvõs pamèsti sukvailėti: Rapoliuk, visi mes pametėm po šulą iš galvos… J.Balt.

[víeno] šùlo stiñga (nepriteñka, trū́ksta) [galvojè] DŽ, Mrj apie pusprotį: Galvõj jam víeno šùlo trū́ksta Ds. Kad jam galvoj šulų nepritenka LzP. Trū́ksta, matyt, šùlo galvõ[je] Krš. Vieno šuliuko trūksta LMD(Grz). Víeno šùlo galvõj trū́ksta Kp. Jam trū́ksta šùlo galvõj Mrj. šulù stóti apie mirštančio žmogaus akis: Akelės šulu stojo, dar, rodos, ištarė tyloms: „Mama…“ Žem.